Ti, kur pusbalsiu kalba poterius
Senas našlas, kur mėnuo alkanas,
Žiūria gryčian, šunų aplotas,
Kur gyvieji ir myrį kalbas.

Ti, kur auštunt išeina pašalas,
Iš paširdžių, švintieji dūsauja,
Kai prą lungų zarelą laša,
Pasdalija laikas par pusį.

Pą skarelam pražyla topaliai,
Senas našlas žegnoja sutemas,
Kažną kal atminty teip sopa,
Teip markatna dienai nubudus.