Tas didžiulis laukimas —
šviesos, šilumos, žalumos...
Jau būsima paukščio giesme
rytais apgaulingai džiaugiuosi.
Išbėga upeliais ir upėm
žiemos purvini krešuliai,
ir šyla akmuo mano kiemo.

Šalpusnio šypsny
atpažinsiu pavasario veidą,
ir pirma žole paganysiu akis.
Ilgėjančią dieną,
paskui saulę išbėgančią,
kaskart su viltim palydėsiu —
kol medžiai nustebę tylės,
kai virs jų šakelėse kraujas...