Užsikloju žvaigždėtu dangum,
Mano guolis – žalioji žolė,
Ir maldauju, Dievuli brangus,
Tu išmokyk mane, kaip mylėt.

Kaip neskaudint kitų man žmonių,
Kaip save palaikyt ir apgint,
Kaip atleisti, paguost, pamyluot
Ir tą mirksnį kiekvieną brangint.

Ach, kodėl aš nemoku gyvent
Su brangiausiais žmonėm iš širdies.
O Dievuli brangus, aš prašau,
Tu man ranką pagalbos ištiesk.

Apkabink Saulele Tu mane,
Vėjeliu pabučiuok ir priglausk,
Tarp žvaigždžių giliame danguje
Ieškau aš Tavo žvilgsnio brangaus.

Ir atleiski visas man klaidas,
Ir padėk man atleist pačiai sau,
Akmenim nuridenti kaltes,
Kurių tiek prisikrovus buvau.

O, Dievuli Tu mano brangus,
Dalelytė Tavoji esu.
Tu gilus kaip bekraštis dangus,
Aš žvaigžde mažute Tau šviečiu.

Užsikloju žvaigždėtu dangum,
Mano guolis – žalioji žolė,
Užgimiau aš šioj Žemėj žmogum,
Kad išmokčiau iš tikro mylėt.

Ir pagelbėt, priglaust, apkabint,
Ir paguost, palaikyt, ir įkvėpt.
Šį pasaulį iš naujo pažint
Ir laisvai per gyvenimą bėgt.