Tas kels i tolims - į maną gimtinę,
Už Kryžių kalną, už Audruvės.
Beržų alėjoj – kamina dūmai,
Kas kartą praša, kvieč vė sugrįžt.

Sėdžiu ant suolą gluosne pavėsi,
Obelos žydž, kvep ir jezmins.
Įkvepiu orą – mintys parpuola,
Ne iš jaunystės, iš pradalgės.

Surenku viską, kas man i brangu:
Rugiu ošimą, pievų  žolių.
Motinos akys dar ilgai žiūr, kol...
–
Vėlei išeinu per sodną taku.