– Linksmai atrodai, Vakare, – sakiau,
Kai pakvietė suburti mudviejų duetą.
Ir iš tiesų – tegu ne pasaka,
Bet prie alaus
Į pasaką įeiti lengva.
Ir štai jau stovime abu,
Bičiuliškai sudėję ant pečių rankas –
Pozuojame tikėdami, kad kas kada
Per nuotrauką pažvelgs į mūsų laiką,
Užmirš net poterius, net savo būtį,
Matydami neįprastą duetą.

Prilipo Kalendorius prie akių
Ir nusiminęs tarė:
– Šių metų mano lapai dar be judviejų,
Tačiau Naujieji jau atvers lapelį
Su parašu:
Per šventą dieną MOTERŲ
Bičiuliai du pozuoti duetu sumanė,
Tai – Vakaras Visų ir Pranas Karlonų.

Tyliu klausydamas, ką Kalendorius šneka,
Kol pats savo akim matau vaizdelį:
Sukritę iš dangaus dueto gerklėje
Jau vyturiai čyrena:

Čyru-vyru, tita-tita,
Čia alus – tik dekoracija keista.
Iš tiesų, dainuoja vyrai
Saulei leidžiantis apibrėžtumo erdvėje.