Dievo avinėli,
aš kalta nuogalė,
be jokios graužaties
į dvigubą klajonių skiautę
spraudžiu beprotybės sėklą,
o ji sudygsta ant tatuiruoto stiklo,
akiplėšiškais laiko rašmenim.
Dievo avinėli,
išlaisvink nuo priklausomybės
nebežemiškam pamišusių pasauliui,
sudeginsiu voratinkliuos pakibusią ugnį -
nakvišom kvepės smilkalai,
o aš šauksiu lyg basa ant stogo,
liepsnojant pilnaties liežuviams,
eidama žarijų ašmenim;
mano širdis laisva,
pasodinsiu tikėjimo krūmą.
Dievo avinėli,
be jokios graužaties.