Bijau šviesos ir fotoaparatų,
Kurie iš nebūties išplėšia.
Tad liksiu ten, kur nieks nemato -
Sandėliuke užrakinta, apaugusi pelėsiais.

Laiptai girgžda kaip nukritę lapai,
Sieną skrodžia saulės spindulys.
Tvyro pasibaigusių amžių kvapas.
Balsai palėpėj užia kaip bitės avily.

Iš metų glūdumos susirinkę
Jie spynai istorijas dovanoja.
Ant pageltusių nuotraukų sninga.
Grindys supasi kaip pakaruoklio kojos.

Bijau tamsos ir fotoaparatų,
Bijau nuodingų kerpių ir pelėsių.
Todėl išsėlinu kai nieks nemato.
Aš visada surandu kelią į šviesą.