Jums
Nors šį pavasarį žibuoklės dar nežydi
Ir krenta snaigės iš dangaus
lengvai,
Jums dovanoju šypseną ir šiltą žodį,
norėčiau apkabint,
bet Jūs – toli...
Vėl mintyse nuskrieja, nuvilnija
prisiminimai –
tirpstantys ledai.
Atleiskit man,
aš vienišas birželis,
vis laukiantis, kol vyturys sugrįš.
Nors šį pavasarį žibuoklės dar nežydi,
bet saulės spinduliuos daug džiaugsmo
ir vilties.
Prisėskime kartu ant mūsų suolo.
-
Žalioj žolėj – šviesi erdvė.