Akis į dangų pakeliu ir debesis ganau,
Kaip akmenis į pakelę aš rūpesčius barstau.

Žinau – nebūna pasakų gyvenimo kely,
Šešėlis paskui neseka, jei aš tamsioj nakty.
Bet rytą saulė pateka – taip būna visada.
Viltis gyventi pakelia, net jei širdy – žaizda.

Akis į dangų pakeliu ir debesis renku,
O dieną, vėl išaušusią, – geriausia vadinu.