Prieš juodus medžius
Geltonoj saulėj
Didžiulių snaigių tirštas sūkurys.
Kovas.
Mudu troboj prie lango.
Tavo akys linksmos,
Paskui išsiplėtė, apglėbė pasaulį.

– Kaip gražu. Oras susinervavo.
– Kontrastų harmonija... Sprauskim į haiku?
– Palikim sau.