Ar gali būti, kad dangus neprašo
Nei žodžio, kad į aukštumas pakiltų?
Ar gali žemė nesulaukti lašo
Lietaus, kuris paslaptimi prabiltų?
Ar gali saulė nebeskleisti gėrio,
Kuris apšviestų virpančias rankas?
Ar kai viršūnėje mes vėl stovėsim,
Bijosime, kad mus matys kažkas?
Keistam pasaulyje gyvena mintys,
Jos – tarsi paukščiai. Jos aukštai pakils.
Svajonėmis skubėkime dalintis,
Nes jos – išnyks. Nes jos – laike sudils...