Lietuva...
Tu – sėklelė mano rankose.
Ak, kur man tave pasodinti –
Žemė skursta, nes tavo tauta
Jau įprato tik imt, ne grąžinti.

Pasodinčiau tave mieste,
Bet bijau, kad netrukus uždustum
Ir apkurstum.
O jeigu ir ne,
Tai iškirstų – dėl vietos trūkumo...

Aš išplaučiau tavo upių delnuos,
Bet bijau, kad labiau nesutepčiau.
Mūsų veidrodis – mūsų vanduo.
Ak, kažin ar tyro berasčiau?..

Bet jei žemės vaikai visi
Gabalėlį tavęs pamiltų,
Tu galėtum augt mūsų širdy,
Kol visa sužydėjus sušiltum...

Mes nupraustume tavo rankas,
Ir atodūsiai vėjo tyri,
Ir tos akys melsvo vandens
Pašnarėtų –
Širdy gyveni.

2006 02 16