Tu dabar tik drebi,
Nors už lango
Skaisčiausias vidudienis
Šviečia.

Ir dabar tik verki
Pasirėmus
Ranka
Ant stalo
Paviršiaus gruoblėto.

Dar pakūkčiok,
Miela,
Paraudok dar
Už savo
Skaistybę,

Tavo princas čia pat,
Atšlubuoja
Per šlykščią
Dumbluotą
Purvynę.

Kaip jis tiesia rankas
Į tave,
O šviesioji princese,

Kai barų tamsoje
Apgirtusi saulė
Tavąsias akis
Švelniai
Liečia,

Mano meile naivi,
Greitai vysti,
Lyg jazmino žiedas
Nuskintas.

Tavo princo nėra,
Tiktai saulė
Rusena
Apgirtus.