Siaura Vilniaus gatve
Šviesos dievas žengia
Burdamas pirmais paukščių garsais
Versdamas grindinį jaspiu
Kol nakties dar nėra
Kol formos dar neapako
Tu žengi taip elegantiškai
Pakvipus švelniu vėju
Iš katedros pusės
Pro stiklinius namus
Pavirtusius smaragdo pilim
Ir nežinai
Kad už to smaragdo ir tų stiklų
Kątik kažkas atsisuko
Savo žvilgsnį smeigė
Į tave visą raudoną
Kad kažkada tave gydys skylėta tamsa
Ir plačia Vilniaus gatve
Pakvipusia mišku ir laužais
Beformės spalvos kris į dulkes
Lotyniški šnabždesiai kils erotika
Ir grindiniu niekas nebeeis
Kol nesmigs į tave
Aštrus žvilgsnis
Už lango