Nedielias griekai


   Din don, din don, din don...don...don... Pralupu akis i ragiu, pirkioj jau šviesu. Kode babutie manys nepribudzino? Jau gal i untari zvanai. Vė bobucių bus pilna pirkia, ė ašei su nakciniais i plaukai susvėlį veilokan. Padaboju zarkolan i juokcis noris, padabna un išsigundusį i pasišiaušusį Pūkį. Geriau būcia un Pūkienį padabna. Jas kailiukas nikdu nebūdava suveltas veilakan. Tep do ilgai dabojau un sau zarkolan, kolei ažgirdau, kų tai pirkion ungriūvant su alasu. Iškišu galvų iš sava galą į ragiu babutį iš Kūjiškies su babuti iš Mažulanių. Graito aždarau duris i ieškau sukniūties.
- Kap babūtie manįs nepribudzino...- murmu pikta sau panosėj, sukniūtį vilkdamosia. Girdziu, kur tai mani kas šaukia:
- Astūt... Astūt, kur tu paskavojus?- pažinau balsų babuties iš Mažulanių. Neduoda man i susruošč. Išlindu iš sava gala veilakan susvėlus, nulinkus galvų pastaisau sukniūtį. Daboju, kad aš gi i basa. Do labiau pikta pasdarė. Kap babūtie šite man sarmatų padarė prieš visas svieta babutes.
- Cik do dabar paskielai? Mes jau i bažnyčiaj pasimeldiem, ė tu kap ultojus iki pietų guli. Tava amžiaus ažkas ganydavam un piliakalnia su tava babuti. Nemuožna šite. Kai pakiš tau velnias vietaj lavas petelnių į pačirškis, tai žinosi tadu. – kap pergundino tadu mani ito babūtie iš Mažulanių. Kakia surūgus bua tuo kart ana. Tadu tik karšta pasdarė. Atrada, kap jau ti kas nugaraj per man svyla, kap ti kaista. Akysu sunku. Pliumt viena ašara un runkas, pliumpt kita.
- Nėgi pasiutai? Negundzin vaika. Do paskui nakcim nemiegas.- man ažusto babutie iš Kūjiškies.
  Viena un kitas burbėdamas atsisėda pre stalui, nusirišie skarelas. Babūtie iš Kūjiškies trim skarelam buva apsvyniajus. I kap jai ne dusnu ite vasarų? Tadu anas pradieją sava sumkosu krapštycies.
- Astūt, atai. Te suskaitai kiek kapeikų cia per man susukta. Bilietui pasnarvijau.- duoda babūtie iš Kūjiškies man nasiniūti su mazgeliu. Drebunciam runkam pajiemiau tų mazgelį i prisiminiau, kad do nelabai maku skaiciuot. Cik kelis rozus babutie iš Sniečkaus mani makie, makie, ė ašei do tep gerai neišmakau. Dedu kapeikų prie kapeikas, sėdziu ilgai, misliju vis, ė babuties laukia. Šiap ne tep suskaiciau.
- Trysdešim pinkias.- paspūtus kap gaidzys pasakiau i atgal atadaviau. Tadu ito babutie išsitraukie kitų gielėtų nasiniūtį su mazgeliu. Razvyniaja, ė ti buva dzvi mėtų lendrinkas. Abi man atadavė. Aš jų nikdu nediedavau burnan, ė itų rozų anas buva kitakias. Anas kap tai kitep kvepėją, kap i itos babūties nasiniūties, kap i ana paci. Takis žalynų, takis pievas, ė maš i dungaus kvapas.
- Dungum kvepia itas lendrinkas. Dziekui, babut.- prismygau prie jas kvepuncia žundelia i pabuciavau.
- Itas sužebruitas smaliečkas dungum kvepia? Nu i nerazumna tu  gi mergiotie. Takių išvalkiatų i runkosan neimcia...-  piktai burbuliava man babutie iš Mažulanių. Jas burbulivimų pertraukie stipras garsas. Kap ti kas griūvį būt.
- Pasiutimas kakis, gyvacių pilna priemenie prikrauta. Kajas išsisukeliac muožna. I pac velnias kajas nuslaužtų. Skradziai žemį itų gyvacynų...Kad kakis velnias nujotų...- Girdiejam až durų kų tai murmanc. Paskui girdiejam kap kas tai slobnai ažu runkenas patraukie i spakainiai pirma galvų unkišie, ė paskui į visa unė do kokia babūtie. Atpažnau. Itai babutie iš Lepšių. Kap man gerai pasdarė. Ana takia smagi, visadu dainuoja, pasakaja apie Mažulanių piliakalnį i kap ti prisduoda.  Pribėgau prie jas i apskabinau.
- Nu, Albina, kur tūsais? Ko bažnyčian neini? Griekus runkioji?- i vė pričinauc pradieja babutie iš Mažulonių.
Nespėja da babutie iš Lepšių atsakyc, ė unlėkie mana babutie kap vijurkas i pradie pasakac:
- Nu babas išsižiaste, kų ragieu šiundi per Pranių. Prania pasdarius takių vaistų na kakias ti kvarabas. Pasgavus gyvaciūtį, apspylus spirutu i da žalynų primerkus ti.
- Nu i kas ti takia? I aš turiu šitakių vaistų.- babutie iš Mažulonių pertraukie.
- Ale tu paklausai! Prania nuspylė tų jukų i unstrynie šanų, ė Malia pasiemus itų gyvaciutį šmaukšt burnan. Duncim mako, mako i nurija. Saka, jai pasdaboja. Jai labai noris. Žiaukciat priedieu ti.
- Pasiutimas... Svieta pabaiga ataina jau. Rasdurna baba, a Jezau, a Jezau... –  do i persižegnaja babūtie iš Mažulanių.
- Ė meš i aš suvalgycia.- kap tai drųsiai babutie iš Lepšių pasakie.
- Tau bet spirutuota. I jukų sugertum, ė neunstrintum. Nesbritkiji i nesisarmatiji jau nieka. Spaviedin nuvei. Sarmata šite. Baba amžiuj, aštuntoj jau, ė durniuoja kap jauniklė. Do i šiundi gal plečkelį baltos atsinešei.- kabiniejas babutie iš Mažulonių.
- Nu i kas, kad turiu. Kiba tau duosiu. Atajau un Ancių, ne un tau. I griekus mana ne tau skaityc. Paci ne švintoja. Bažnyčian aini cik kad kakių pletkų ažgirsc.
- Baikte vajujcies. Šiundi švinta dziena.- mana babutie spakajija sava viešnias.
  Visas susėda prie stalui. Pradie šurmuliuoc, acigava,  sustaikie. Un stala acirada dešras, vendzyta kumpia, prišutintas mėsas i kitakia valgyma. Babutie iš Lepšių išsitraukie bonkelį i viena lykava. Niekas jai nemačija. Babūties iš Kūjiškės žundai unrauda i valgunc pradie kilocies rozam su nasim. Dzieduka irgi tep kilodavas. Babūtie iš Mažulanių kreivai dabo un prasgriešijusias babelas. Ė mani mana babutie pasiemie un kelių. Sėdieu kap kokia karaliūtie, cik su veilokan suveltais plaukais. Visas babutes tep gerai ragieu. Man babutie kiaušinienį liepie valgyc i  nesdairyc, kojam nelapatuoc abe kakis velnias kap stvers ažu  jų. Susiraukiau. To kiaušinienie suvis nekvepė dungum, kap i kožnų rytų.
   Din don, din don, din don... Zvanai do zvanija. Jau nesiskubinu kelcies. Jau babuties neatais, nealasuis, nesarmatis, mana griekų nesuskaicis, lendrinkų neatneš. Dabar nedielias kitokias. Spakainas. Ale tik kur giliai mana viduj vis do babuties alasuja, nari kad i aš jų utarku kalbėcia, pasakocia visakų, kų anos man sakydava.  Nedielias babucių dungum kvepia. Din don, din don, din don...don...don...