Meilės pėdsakais prabėgo ilgesys.
Pamilai, kad jį kely sutiktum.
Ko blaškais aplink, juk savyje esi,
Kur beeisi, duoklę jam paliksi.

Ar laukuos, ar kloniuos, ar svetur,
Savyje aš ilgesį nešuosi
Ir neklausiu kam, kodėl, iš kur.
Gelmėje jo ištakų ieškosiu.

Kai surasiu, atiduosiu tau
Meilės skraistę jaukiai apsigaubti.
Ilgesį kaip švyturį laikau,
Kad neleistų kerpėmis apaugti.

Meilės pėdsakais prabėgo ilgesys,
Pakštelėjęs Saulės bučiniu į skruostą,
Ašaromis nuprausė tavas akis,
Tavo sielą mintimis paglostė.