...įsibrido klevai
į vasario pusnis
               ir įklimpo, —
ir ryškios praeities
nurengtì nepamirš
čia spalvos
nei vienos –
kur nugludinti žodžiai
                        šalčiu
ligi šilto švelnumo
žinos —
         kaipgi žaidžia
         dangus adresais!
ir tikėjimu tekant
žiemos pabaigon
vasarės
atvirais vėriniais
iš prasmių išsemių,
iš — tvermės
užgavėtas šis
šuniškai tikras
laukimas — sulos...