Herojiškos išvaizdos laimingai atrodantis jaunuolis
Nuoširdžiai augina raumenis idant būtų pirmas.
Ima anabolikus, kad įgautų pasitikėjimą savimi.
Įgijęs daug jėgos numeta save iš balkono.

Kai išgeria, Plutarchas iš Plungės plūsta planetą
Paskutiniais žmonių kalbos žodžiais,
Neplautom rankom kemšą plutą į gilią koserę,
Užgerdamas gazuota ašara iš plastikinės taros.

Regina – ragana iš Raguvos ragina moterį
Tikėti žodžiais, kuriuos šnibžda taro kortos.
Viskas kaip pirštu į akį, taurių tūzas ją pakeri.
Ji klauso patarimo ir eina tiesiausiu keliu

Į naktį. Lekia nevaldoma Plutarcho fūra
Ir niekas nieko nemato – moteris skrieja aukštai.
Tylūs angelai kantriai renka pažirusius atomus.
Basta. Finita la comedia arba – po valgio šaukštai...