Pasiliejo mintys,
tarsi pienas.
Sutekėjo
į tuščius plyšius.
Negaliu jų
nei sušluoti,
nei iššluostyt,
nei susemt,
supilti
į žodžius...

Et, paliksiu
ir tegul sau rūgsta –
gal tyčiom išbėgo,
gal netyčia...
- - - - - - - - -
To palieto pieno –
tiktai katei.
Neprivalgysi,
neprilaižysi!