Labirintuose dienų paklydo vasara,
Labirintuose naktų žiema praėjo,
Jau tolyn laukais nubėgo meilės pasaka,
Paklydimų pievoje vieni stovėjome.
Nors praradome, tačiau nesigailėjome –
Ryt ir vėl bandysime atrasti.
Tiktai tiek, kiek siekėme – turėjome,
Nes nebandėme jausmų suprasti.