Kapituliuoju mūšyje su irimu –
Aplinkui dulkės, dulkės, dulkės.
Lai neapgauna elgesys romus,
Tebesvarstau, kada reikėtų pulti:
Gal kai atšils, kada atgis vanduo,
Kai baigsis krosnies sprangios suodžių salvės,
Bandysiu būstą savo išvaduot,
Vėdinsiu čiužinius, išpurtysiu pagalves,
Nukris voratinkliai it pančiai nutraukti,
Plazdės kaip vėliavos giedram ore paklodės,
Jei iki tol ramybėj palikti
Pilkieji priešai sielos nenunuodys.