23 dalis

Sėdėjau paplūdimyje ir laukiau kitų. Faustas vis dėl to sugebėjo prisigerti ir nenorėjo kojos kelti iš lovos. Dead one atsigabeno savo merginą Eveliną ir,atrodė, vis atidėliojo išvykimą. Taip praėjo dvi dienos, o šventė vis atsinaujindavo ir vėl liejosi alus. Bet pagaliau visi nurimo, Dead One liepė ateiti į paplūdimį ir būti pasiruošusiais kovai -ginklų pasaulyje veisėsi pavojingi padarai .Aš žiūrėjau į jūrą ir vis dar negalėjau patikėti tuo, ką sapnavau. Dėl to sapno jau kalbėjau su visais - tiek su Tomu ir Lankininke, tiek su magais. Jie mane tikino ,kad aiškiaregių labai reta ir nėra ko jaudintis. Vis tiek mane kankino nerimas. Žinojau ,kad jei Annataro ateitis tokia ,sunkiai ką nors pakeisime auklėjimu. Keista, kad Eva irgi tapo lygiai tokia pat. Aš įtariau, kad ji tą darė tik draugystės ar meilės vardan, bet tas ją pavertė nusikaltėle numeris 2 šiame pasaulyje. Mano galva man atrodė per didelė ir aš nugriuvau ant smėlio. Faustas pagaliau atėjo ir rytietiškai sukryžiavęs kojas sėdėjo ir taip pat žvelgė į jūrą. Saulė jau leidosi ,kai pasirodė Dead One-jis atrodė susinervinęs. Jis mus dar perspėjo, kad gyvūnai ten sudaryti iš plieno kietumo kristalų ir mes dingome. Svaigstančia galva atmerkiau akis kitame pasaulyje. Niekada dar neteko matyti tokio apšvietimo - kažką panašaus pamatysi, tik rūsyje vaikščiodamas su silpna neonine lempa. Tik rūsiu čia tapo visas pasaulis. Kur akys užmatė, driekėsi kristalų pievos. Kristalai buvo išsiauginę žalsvas ataugas primenančias šaknis. Augalai ? Hibridai ? Dar labiau gąsdino dangus, kuriame nesimatė nė vienos žvaigždės. Viską apšvietė tik Dead One minėti melsvai šviečiantys grybai. Dead One prašneko ausyse spengiančioje tyloje:
- Turime rasti raudoną kristalą, kuris pavirs ginklu. Ne kiekvienas raudonas kristalas juo pavirsta, taigi nieko nelieka, tik vaikščioti ratais ir liesti kiekvieną raudoną kristalą. Faustai, tu eik vienas - su žvėrimis ir milžiniškais vabzdžiais susitvarkysi. Mes eisime kitu keliu ir taip apieškosime didesnę teritoriją.
Mes išsiskyrėme ir nuėjome per raudonų kristalų eiles. Liečiau kiekvieną iš jų, bet nė vienas nereagavo.. Sukome ratus ,kol galiausiai mus užpuolė į dygliakiaulę panašus padaras iš kristalų –žinoma,gerokai didesnis ir šaudantis spygliais. Dead One įsibėgėjo ir spyrė- padaras subyrėjo į šipulius. Pakeliui prie kito raudonų kristalų sklypelio mus užpuolė dar keletas tų ežių ,bet juos išspardėme kaip ir buvusį. Paliečiau pirmą raudoną kristalą ir jis sušvito ir ėmė keisti formą. Ant žemės nukrito pirštinės. Ant jų buvo pritaisyti ašmenys. Užsimoviau jas ir jos tiko lyg būtų gamintos būtent man. Vienu mostu perkirtau kristalinį medį per pusę. Susėdome ant žemės ir iš atsinešto benzino užkūrėme laužą ,kad Faustas žinotų, kur esame ir kad radome, ko ieškojome. Tas pritraukė keletą žalsvų kristalinių šunų ,bent jau aš įžiūrėjau panašumą. Dead suskaldė juos savo kalaviju. Labiausiai erzino ne gyviai ,o tyla, vedanti iš proto. Šioje vietoje viskas kėlė niūrias mintis ir man darėsi aišku ,kodėl Dead One užtruko čia tik keletą minučių. Turėjau šnekėti vien tam ,kad pertraukčiau tylą:
- Kaip manai ,kas sukūrė šią vietą ? Žinai, man kilo mintis -tu juk gali keliauti erdve ir laiku. Peršok į laikus ,kai Annataras bus jau paaugęs, ir pažiūrėk, ar tam mano sapne  yra nors lašas pranašystės.
Dead One atsiduso:
- Net nenumanau ,kas sukūrė šitą pasaulį ,bet reikia jam padėkoti ,nes kitaip nebūtume laimėję praeitos kovos. Galiu peršokti ir patikrinti, kas ir kaip dėl to sapno. Bet kas iš to ? Jeigu sužinosi ,kad buvai teisus, gyventi lengviau tau irgi nebus. Sužinojęs ,kad klydai, irgi gali padaryti klaidų. Aš beveik nenaudoju kelionių laiku ,jos viską komplikuoja. Bet čia tavo sprendimas- siūlau viską gerai apmąstyti.
Pagaliau kažkur toli užsižiebė kitas laužas. Patraukėme link jo ir pamatėme tai,ko nesitikėjome. Aplink laužą gulėjo daug nukautų dinozaurų  apaugusiu kristaliniu šarvu ,bet šį kartą per jį mačiau odą ir raumenis. Faustas gulėjo atsirėmęs į vieną iš dinozaurų ir rišosi žaizdą ant peties marškinių skiaute. Faustas suriko:
- Šitų neveikia magija. Kodėl to nepaminėjai ? Tą supratus vienas iškabino man gabalą mėsos.
Dead One nusijuokė:
- Maniau nori mirti ,tai tokios smulkmenos tau nebesvarbios. Nemanyk ,kad kai tave sutraiškys koks dievas ,tai mirtis bus graži ir didinga. Ji bus būtent tokia ,tik skaudės dar labiau. Baik su tomis savižudybės nesąmonėmis ir kovok iš visų jėgų su mumis. Sidabrinė- tavo klaida ir tu turėsi už ją atsakyti savo krauju ,bet man į tai nusispjaut. Aš išspręsiu pamišusių dievų problemą ir tavo depresija negrius man skersai kelio.
Faustas nieko neatsakė ir palietė kristalą. Jis pavirto į kataną violetine rankena. Mes grįžome namo ir niekas nebeištarė nė žodžio. Faustas nugriuvo paplūdimyje ,o aš grįžau namo. Man nepatiko Dead One terapijos stilius. Bet į visą šitą reikalą įklimpau per giliai.

24 dalis

Dead One gulėjo ant grindų rūkydamas ir galiausiai prisiminė ,ko jam jau kurį laiką truko:

-Demone ,o kodėl tu tiek daug tyli ? Atrodo, visada turėdavai, ką pasakyti. Kas negerai ?

- Ach viskas ,tiesiog viskas. Kai buvome rojuje, jūs buvote laimingi ir aš maniau ,kad aš irgi sugebėsiu. Bet man su sparnuote, serafime, tikrai nesisekė. Vėliau pasidarė tiesiog nuobodu gyventi toje sumautoje idilėje. Dar gerai, kad mus prikėlė,nes maniau,kad išprotėsiu. Bet dabar tu nori kovoti prieš dievus ne tik tuos, kurie mums skirti,bet visus. Pamąstyk ,kad ir kaip atsiranda dievai ir kas jie bebūtų, jie sukūrė kovinius angelus. Netgi šio pasaulio dievukas turėjo galingų padarų kolekciją. Kokie mūsų šansai laimėti? Netgi mažesni negu visada. Dievai nelauks tavęs savo pasauliuose, kol tu juos išskersi - jie imsis veiksmų ir nereikia manyti, kad mes nenugalimi dėl to kardo ir kad pabuvai pasaulyje, kuris mus stiprina. Net jeigu pavyktų, kas po to ? Kaip gyvens pasaulių gyventojai? Apie kokią tvarką tu ten paistei? Neužteks ir amžinybės sutvarkyti tiek pasaulių ir jų alternatyvių realybių atšakų. Jeigu kiti du vyrukai eitų kartu ,gal kažkas pagerėtų, bet jiems reikia rūpintis savo pasauliais.
Dead One atsiduso:
- Gal per daug aš ten prišnekėjau, bet kažko imtis reikia. Mane domintų dievų skaičius. Jie kariauja tarpusavy –taigi, tas skaičius visą laiką mažėja. Aišku, neaišku, ar dievai turi atžalų. Kaip ten bebūtų ,aš keliausiu ir skersiu visus iš eilės. Dėl tvarkos- žmonės išmoks gyventi pasaulyje be dievo.
Šitą pokalbį nutraukė Evelina:
- Įdomi mintis, kodėl mums nesusituokus toje pačioje šventykloje ,kur ir Bevardis su elfe. Neaišku ,kaip baigsis kova, taigi tinkamesnio meto negali būti.
Vaikinukas dar prieštaravo ,bet nusekė paskui Eveliną ,kur jau laukė bevardžio uošvienė ,kuri ir nugabeno porą į šventyklą ir ten juos sutuokė -lygiai taip pat ,kaip ir Taranciell su Bevardžiu. Vėliau jie grįžo į namuką ir šventė su nemažais kiekiais šampano. Aš tuo tarpu sėdėjau supamoje kėdėje ir žiūrėjau į jūrą. Taranciell sėdėjo šalia ir bandė mane raminti. Aš vis šnekėjau apie sūnaus ateitį, kol ji neištvėrė:
- O koks skirtumas ? Jeigu jis taps brangiausiu ir labiausiai ieškomu nusikaltėliu, tegu būna taip. Svarbiausia ,kad ateityje jis nepavirstų į pilką nieką ,kurių pilna kiekviename pasaulyje. Jis turės šlovę ir to man gana.
Aš tylėjau- visi siūlė sutikti su neišvengiamybe ir, matyt ,teks su tuo susitaikyti. Man betylint atlėkė Taranciell tėvukas ir padavė jai laišką. Aš pasilenkiau ir perskaičiau tekstą ,nuo kurio užšalo kraujas gyslose. Chaoso dievas pagrobė Taranciell mokytoją, tą įžymų magą ,kurio dar nesutikau ,bet tiek girdėjau. Chaoso dievas liepė atvykti į jo tvirtovę ir pasiduoti arba atvykti kovoti ,kas reikštų senojo elfo mirtį. Išgėriau puodelyje dar turimą arbatą. Žinojau ,ką pasakys Dead One. Jis norės kovoti ,Faustas irgi nesutiks pasiduoti. Taranciell linktelėjo:
- Aš žinau, eik ir kovok. Sukapokite į gabalus tą chaoso ožį. Mokytojas irgi nenorėtų ,kad per jį mirtų trys galingi kariai. Norėčiau prisijungti prie kovos. Gal ir neturiu užtenkamai galios kautis su dievu ,bet bandysiu praslinkti pro apsaugą ir išvaduoti senuką.
Faustas miegojo ramiai paplūdimyje. Gana ilgai teko jį žadinti ,bet prabudęs jis tik susirinko kardus ir nusekė paskui mus. Dead One buvo alkoholinės komos būklėje ,teko jį žadinti lediniu vandeniu. Sužinojęs naujienas jis juo apliejo ir Eveliną. Jai prabudus viską teko vėl perpasakoti. Galų gale turėjome planą ir pilną komandą. Mes kovosime prieš dievą, merginos vaduos senolį .Lengvai peršokome į chaoso pasaulį. Paaiškėjo ,kad ten nėra jokio pasaulio,tik juodi rūmai, stovintys tuščioje erdvėje. Evelina ir Taranciell pradingo ,nuo čia jos keliaus su nematomumo uždanga. Mes eisime pro paradines duris. Faustas spyrė į jas, durys išvirto su trenksmu ir prispaudė sargybinį -tai kažkodėl Faustą labai prajuokino. Sargybiniai juodais spygliuotais šarvais dar bandė mus stabdyti ,bet Faustas nušveitė juos kaip skudurines lėles. Jis tvojo kumščiu į kelią blokuojančią sieną ir ji subyrėjo į dulkes. Jis suriko:
- Na,šunsnuki,ateik čia,tuoj mes tau pasiduosime. Tau galas,nes dievų žudikai tavo galvą pasikabins virš židinio.Tave paskers ir iškimš Faustas,dar žinomas Gynėjo pravarde.  
To tikrai nereikėjo. Dievukas dabar rimtai užsiųs. Fausto balsas aidėjo visuose rūmuose. Išsitraukėme naujus ginklus ir susėdome. Dievas pats atlėks. Neverta kažkur veržtis.