Rimas Rūzas – kaimynas iš gretimo kiemo,
Šviesiaplaukis vaikinas, plazdenantis šokio žingsniu.
Kiek vėliau – epitetas kaip štampas – afganas,
Kiek vėliau – surandėjusiu vyro žvilgsniu.
Migloje smėlio kalnas beprasmiškų tolių
Ir laukimas mamos bei sesers tyloje.
Toks išglaistytas ilgesio kelias namolio,
Kai ant kelių sukruvinta draugo galva.
Aš radau Tavo baltą paminklą, afgane, –
Iš pradvilkusio kelio namo sugrįžai –
Ausyse skauda žodžiai many nepasenę:
Aš buvau ten, kur būt nereikėjo visai...