Reikėjo man

.                               Reikėjo man dienų saulėtų,
                                Kad glaustum tyliai prie širdies.
                                Reikėjo man audrų ir vėtrų
                                Ir tavo šypsenos dalies.


                                Reikėjo man tavim alsuoti,
                                Reikėjo širdžiai artumos.
                                Reikėjo ranką kad paduotum,
                                Bėdoj padėtum atsistot.


                                Neužtenka man laukų gėlėtų
                                Ir saulutės šypsnio vakarais.
                                Man tik reikia, kad mane mylėtum
                                Amžinai, amžinai, amžinai...
Miškų dukra