Medžiai praskleidė lapus,
o vėjas vis nešioja pienių pūkus...
Vasariškai šiltas lietus
pakelia nuo žemės visų rūšių gėlių kvapus.
O mes vis brendamia per pievas, ieškodami namų.
Žodžiai springsta gerklėje, ištarus tuos pačius žodžius,
kad vasara sugrįš tiktai po metų ilgų...

Kaip naktis keičia dieną, taip vasara keičia žiemą,
kaip mirtis pro duris ateina, kažkur labai toli,
nauja gyvybė gimsta ir viską pakeičia...
Kaip naktis keičia dieną, taip vasara keičia žiemą,
kaip mirtis pro duris ateina, kažkur labai toli,
nauja gyvybė gimsta ir viską pakeičia...


Žemės kirminas išskleidžia sparnus...
Saulė prikelia ir žudo viską, kas gyva,
mes niekaip nesuprantam, kad einame į tylą...
kad einame link to, kad visa gamta galų gale numiršta,
ir viskas, kas gyva, kartu išnyksta.


Kaip naktis keičia dieną, taip vasara keičia žiemą,
kaip mirtis pro duris ateina, kažkur labai toli,
nauja gyvybė gimsta ir viską pakeičia...
Kaip naktis keičia dieną, taip vasara keičia žiemą,
kaip mirtis pro duris ateina, kažkur labai toli,
nauja gyvybė gimsta ir viską pakeičia...