Pakalbėk su manim, netylėk.
Išraudok. Tiek prikaupta širdy.
Tik paliesiu įtemptas stygas...
Jau nurimus. Ir man jau vis tiek.
Ar meni? Ar mane dar meni?
Ar tas laužas užgesęs dar degs?

Būtis sukos ir bėgo ratu.
Ir gegužiai – pasauliai margi –
Biro žiedlapiais, balo nakty.
Lietum krito, bet buvom kartu
Kaip balandžiai pakilę – tikri,
Kaip žiedai, tik kitų nuskinti.

Geso vakaras ir spindulys,
Lyg įkaitus rodyklė, sapnais
Dengė veidą. Ir tu išnykai.
Vis tikėjau, kai lietūs išlis...
Kai šešėliai prabils man kimiai –
Išgaruos pasislėpę kerai...