Paveldim ne titulą – mėlyną kraują,
Prarandam ne šlovę – gyvenimo geismą.
Ką nuveikiam gero, kada reikalaujam
Žinias kuo plačiau po pasaulį paskleisti?
Ko tikimės? Liaupsių ar juodo pavydo,
Jei teko tarp gergždžiančių povų sukiotis?
Juk alasas kilo, kai vienas paslydo,
Kiti juo kaip tiltu sumanė lekioti.
Išlindo ne iltys – perliniai venyrai,
Šilkuos suliūliavo dailus silikonas.
Ir žody plastmasę daug kartų patyrę,
Vėl lipdom kaip lipdę iš elgetos poną.
Tušti puodai skamba. O kiek tų, pilnųjų?
Sunkiau vis atskirti, kur šiukšlė, kur grūdas.
Viršūnėje gergždžia sau povai apduję,
O likę – kas geria, kas bėga, kas žudos.