Juoda naktis į žemę nusileido
Ir mus apklojo savo patalais,
Tamsoj nebematyti tavo veido,
Išaušęs rytas tik meluot neleis.

Dabar gali man nieko nekalbėti –
Juk tavo balsas lūžta tyloje.
Ryte gailėsies visko, kas žadėta,
To niekad neišpildysi, deja.

Žinau gerai, juk tai ne pirmas kartas,
Tačiau kerai šitos tamsios nakties
Man sako, kad tavim tikėti verta,
Todėl glaudžiuosi švelniai prie peties...