Visai nesvarbu, koks už lango sezonas,
Kada tau krūtinėj drugeliai plazdena,
Nes jiems nesvarbu, ar tu vargšas, ar ponas,
Nes jiems nesvarbu, ar tu jaunas, ar senas.
Jie kelia, jie neša, ištiesina kuprą,
Jie verčia šypsotis, nes švelniai kutena,
Jie plutai pagardinti atneša liukro,
Jie puikiai išmano svajojimo meną.
Juoda ta diena, kai drugius tu paleidi,
Užuot viltimis ir sapnais pamaitinęs.
Kažin, ar tai snaigės nutirpo ant veido?
Gal siela vienatvės sezoną pažino?