Ponas Borena buvo banko vadybininkas. Turėjo erdvų kabinetą viršutiniame banko aukšte, iš kurio gerai matėsi Žirmūnų mikrorajonas. Nors ne rajonas jį domino - kaskart pro langą buvo galima išvysti saulėlydį. Kartais ryškiai raudoną, kartais pastelinį. Baltos kambario sienos parausdavo, ponas Borena imdavo prakaituoti labiau nei vidurdienį. Tada jis įjungdavo atsarginį kondicionierių. Iš viso jų buvo penki. Vadybininko viršsvoris neleido jam dėvėti šviesių drabužių, kurie išryškindavo prakaito žymes.

Kartą ponas Borena perdažė savo automobilį balta spalva. Buvo įsitikinęs, kad baltoje dėžutėje nebus šitaip karšta. Jį supo balta aplinka. Tik pono Borenos drabužiai buvo juodi. Neretai jis pasijusdavo lyg juoda avis baltose lankose, bet šitai jį džiugino – kaip mat pasiimdavo kultūrinį leidinį ir įtempdavo akis. Taip stengėsi pamiršti jį supančią kaitrą ir prakaito dvoką.

Pono Borenos žmona mirė prieš keturiolika metų. Susituokę išbuvo beveik trejus metus. Žmonos nuotraukų ponas Borena neturėjo – viską sudegino. Turbūt todėl dabar kalbasi tik su likusiais jos apatiniais. Visada nešiojasi juos savo portfelyje ir, pasitaikius progai, pasipasakoja savo dienos įspūdžius. Šitaip daro jau nežinia kiek metų.

Paštininkė kas savaitę atnešdavo visus įmanomus miesto kultūrinius leidinius. Juos ponas Borena skaitydavo ištisą savaitę. Paprastai per greitai, taigi likusiomis dienomis klausydavo klasikinės muzikos ir derindavo kondicionierius, kad šie tiektų vėsą visam kūnui. Ponas Borena mėgo kultūrą. Žiemą ir rudenį eidavo į teatrą. Vasarą to padaryti nepajėgdavo. Apskritai, pono viršsvoris leido jam tik minimalius judesius miesto atžvilgiu.

Ponui Borenai nepatiko sekretorė, sėdinti gretimame kambaryje. Ji klausydavo įkyrios miesto radijos ir cypiančiu balsui nuolat pranešinėdavo jam pasaulio naujienas, nors šito daryti nereikėdavo – ponas Borena puikiai girdėjo radijo girgždesį. Kartą nukirpo prakeikto aparato laidą. Ir mėgaujosi tyla. Arba savąja klasika.

Ir visgi poną Boreną išklausė pats dievas – sekretorė susilaužė ranką. Pats Borena ėmėsi ieškoti naujos sekretorės. Kandidačių buvo daug, ponas sunkiai atsirinkinėjo, nes vasarą visos jos gražios. Viena už kitą gražesnės. Viena priminė jo žmoną: buvo ilgų juodų plaukų, riestos nosies, žalių akių. Netgi dėvėjo raudoną suknelę, panašią į tą, kurią ponas Borena pirko savo žmonai gimtadienio proga.

Naujoji sekretorė buvo itin paslaugi ponui Borenai. Nuolat atnešdavo šalto apelsinų limonado, pastatė kondicionierių po stalu, lyg suprasdama, kad pono tarpkojis kaista labiausiai.

Ponas Borena pakvietė sekretorę vakarienei. Lyg prisiminė, kad seniai su niekuo nėra šnekėjęs – išsipasakodavo tik žmonos kelnaitėms. Norėjo prisiminti, kas yra dialogas. Sekretorė sutiko. Netgi nusišypsojo.

Užsisakęs keptos kiaušinienės, ponas Borena pradėjo pasakoti apie save. Gal tai tiesiog darbinės specifikos įprotis, tačiau jis nemokėjo megzti pokalbių – tiesiog pradėdavo ir šnekėdavo tol, kol nebeturėdavo ką pasakyti. Šį kartą ponas Borena pasakojo ne apie banko finansinę situaciją, bet apie savo gyvenimą. Nuo universiteto baigimo, iki šios akimirkos. Sekretorė kiek sutriko. Paskubomis gurkšnojo raudoną vyną ir dairėsi padavėjo. Ponas Borena pasakojo apie turtingą jo paauglystę, apie pirmąją ir paskutiniąją gyvenimo moterį, apie jos mirtį, apie nuolatinį storėjimą, apie pokalbius su kelnaitėmis. Baigęs pasakojimą, ponas pradėjo valgyti kiaušinienę. Sekretorė tylėjo. Borena paprašė jos papasakoti apie save. Sekretorė apsiribojo keliais sakiniais. Ponui Borenai to pakako – jis jautėsi taip, lyg turėjęs pirmą dialogą savo gyvenime. Išsitraukė piniginę ir padavė sekretorei daugiau nei pusę savo mėnesinio uždarbio. Pasakė jai, kad žinos, kaip panaudoti ir pakilo nuo stalo. Atsisveikino.

Ryte viršutiniame stalo stalčiuje ponas Borena rado baltus apatinius. Pašaukė sekretorę. Ji neatsiliepė. Buhalterė surėkė, kad sekretorė ką tik parašė pareiškimą dėl atleidimo ir išėjo namo. Ir kituose stalčiuose ponas Borena rado kelnaičių. Įvairių spalvų, įvairių tipų. Borena pasijuto įžeistas. Uždarė kabineto duris ir, susirinkęs visus paliktus apatinius, išėjo į balkoną. Bandė sviesti kelnaites lauk. Sunkus kūnas persisvėrė per turėklus.



Bus ir tęsinys.