Ir vėl atsibodo man šitas pasaulis.
Liūdesio bangos vilnija ugnim.
Lyg pragaro kančios kankinamai baugios
Veidą man drasko erelių sparnais.

Ir vėl užmaršty aš paskendus klejoju.
Nerūpi man niekas – tik tu ir dangus.
Jei šiandien nemirsiu, tai lauksiu rytojaus,
Rytojuje – meilės sparnų.