Dabar žinau net tavo vardą,
Nors man jo niekad nesakei,
Regiu virš knygos šviesų veidą.
Kodėl jį taip ilgai slėpei?

Greta sustoja du šešėliai,
Apsikabina per pečius,
Staiga į vieną susilieja.
Aš tavo pulsą jau girdžiu!

Dabar esi man kraujo brolis –
Ne giminyste, bet mintim!
Negali nieks tavęs paskolint,                        
Negali iš manęs atimt.

Nors per atstumą mes nutolę –                    
Bet mintimis – visad kartu.
Ak, broli, mano kraujo broli,
Kur tu – ten aš, kur aš – ten tu!