Navynos
Kas čia vėlek atsibeldė?
Na užeik, matytas veidas.
Paštą atnešei, gazietas?
Dėk, tarp bliūdų da yr vietos.
I neskubyk, pasibūki,
Paplepėkime truputį...
Gal kas ženijos a gimė?
Senį išmetė kaimynė?
Dieną naktį - sako - plempė,
Anos nervai neišlaikė.
Bet be vyro būt nemoka,
Rado kitą, i pijoką...
Aš tai jokio neturiu,
Ramiai ant zelikio guliu.
Ma gerai, mažiau pakūtos...
Kas nugriuvo? Šitoks drūtas!
I vė pagrabas mieste,
Reiks nupėdyt, maje te.
Ką, paplentė siaučia vagys?
Žagrę nugvembė, noragą,
Kanę, puodą , viedrą gerą -
Aišku, veža į metalą.
Šiąnaktį vė šeškai padūko,
Į vištinykus įsisuko.
Parubežį i žinios blogos,
Te vėtros apgadino stogus.
Aplinkui mus kol kas ramu,
Anei pijokų, nei vagių.
Ale reik spyną isigyti,
Padėjimus užsirakyti.
Juk nauja krautuvė už kampo,
Če vinys, spatai, kvarbos, lempos,
Kamošai, sėklos, batareikos...
Na, viskas, ko ant ūkio reikia!
Merguče, ko pakėlei klyną,
Ma rodos, da žinai navyną...
Kaiminka pyksta dėl rasodos?
- - - - - -
Kulniuok namo, jau atsibodai!