Ten dabar tiktai lentos
Iš sugriautų namų,
Ir jautiesi toks kaltas,
Ir širdy taip baugu.

Ten dabar tiktai žvyras
Iš didžių akmenų
Ir vijoklis pasviręs
Viršum tavo pečių.

Ei! Keleivi į nieką
Pažiūrėki aplink!
Bent į spurdantį slieką...
Atsigauki, nurimk,

Juk gyventi pasauly
Šitaip gera, smagu,
Nesvarbu, kad be vietos,
Be namų, be draugų.

Nesvarbu, kad vėl vienas,
Kad užmirštas visų,
Kad pamišėlis vėjas
Nešukuoja plaukų...

Dar pabūki, kur lentos
Iš sugriautų namų,
Kai jautiesi toks kaltas,
Kai širdy taip baugu.