Sėkmingas pardavimas

Nervingai patrypčiojau ir vos susilaikiau neprisidegęs cigaretės. Čia – tik archyvinė medžiaga. Ne visiems prieinama, bet vis tiek tik atsiminimai įrašyti prieš porą šimtmečių. Malonus sintetinis balsas pasiteiravo:
- Jūs tikrai norite peržiūrėti šiuos prisiminimus? Du garsiausi šiuolaikinės istorijos vyrai sukūrę mano prototipus, tikrai juose ne tokie kokie aprašomi istorijos vadovėliuose. Be to, čia gana bjaurus O\\\'Sullivano gyvenimo taškas. Karti kova, dėl finansavimo pakeisiančio pasaulį.
Tikrai įdomu, kad dirbtinis intelektas taip jausmingai šneka apie savo kūrėjus. Čia koks slaptas O\\\' Sullivano programavimas?  Ar viso labo mano asmenybės drumzlės?  
Atsidusau ir patvirtinau.
- Taip, aš noriu peržiūrėti šią medžiagą. Keletas mano pacientų abejoja SR kūrėjų tikslais ir taip atsiranda sąmokslo teorijos. O\\\' Sullivanas buvo airis? Netgi tokia informacija nėra pateikiama.
- O\\\' Sullivano tėvas buvo airis. Motina lietuvė iš Kauno.  Jis užaugo Lietuvoje. Vėliau gyveno Dubline, po studijų išvyko į Jungtines Valstijas. Ten dirbo su sunkiais daugybinių asmenybių sutrikimų turinčiais pacientais.
Mostelėjau ranka ir atsiguliau. Girdėjau apie SR tėvo daugybinius diplomus. Jis jų turėjo kokių tik nori, nuo psichologijos mokslų daktaro iki Naujojo tikėjimo 10 rango šventiko. Jo geriausias draugas Mačiūnas nepasižymėjo tokiu protu, bet be jo SR nebūtų išvydęs dienos šviesos. Užsimerkiau, maniškis SR pradėjo atgalinį skaičiavimą. Pasaulis išnyko aklinoje tamsoje...
Atsibudau pustuštėje virtuvėje. Patalpa skendo dūmuose. Ant virtuvinio staliuko stovėjo raudonas kaljanas. Vamzdelį rankoje laikė Mačiūnas. Su savo tamsiu kostiumu ir brangiais žiedais ir grobuoniška šypsena jis labiau priminė nusikaltėlį nei garsiosios firmos „MHT“ vadovą. O\\\' Sullivanas atrodė tikra savo draugo priešingybė. Seni nutrinti sportbačiai, nuskalbti marškinėliai su kažkokios grupės pavadinimu... Nesusilaikęs surikau. Jo plaukai buvo visiškai pražilę. Šiame atsiminime jam dar negalėjo būti trisdešimties. Mačiūnas perdavė vamzdelį ir raminančiai paplekšnojo savo draugui per petį.
- Jimmy visiškai nusidirbai, į žmogų nebepanašus. Aš suprantu, kad ta programa tau svarbi ir aš suprantu, kad ji gali išgelbėti daug sielų nuo vienutės minkštomis sienomis, bet pailsėk, nes pats ten atsidursi.
O\\\' Sullivanas numetė vamzdelį ir sušnypštė:
- Jeigu ta programa, bent jau neveiktų, kaip tikėtasi aš turėčiau savikritikos spjauti į viską ir išeiti į miškus žaisti šventiko. Žinoma: „Naujas tikėjimas“, krūva maišytų pasaulio religijų ir narkomanų paistalų, bet iš to išeitų visai nebloga knyga. Bet suprask: programa veikia. Mes čia šnekam apie dirbtinį intelektą nešiojamo muzikos grotuvo pavidale.
Mačiūnas atsiduso ir linktelėjo.  Nušvitęs O\\\' Sullivanas iš po jo kojomis gulėjusios kuprinės ištraukė pirmąjį prototipą. Kilstelėjau antakį, jis ne trupučio nepriminė dabartinio SR. Mėlynas diskas labiau priminė kažką ką mėtytum paplūdimyje, o ne pasaulinę revoliuciją. Mačiūnas nusijuokė:
- Nors tu tris kart genijus brolau, bet su tokiu dizainu sunku ką nors įtikinti, kad šita lėkštė – naujas pasaulio stebuklas. Ar turi kokių įrodymų, kad tavo dirbtinis intelektas veikia?
O\\\' Sullivanas nusišypsojo nieko gero nežadančia šypsena.
- Brolau, aš pora metų gydžiau merginą sergančią labai sunkia socialinės fobijos forma. Ji negalėjo, netgi pasisveikinti su kaimynais laiptinėje. Mano įrodinėjimai, kad žmonės nenori jai nieko blogo, nieko nedavė. Atvirkščiai: jai dar pablogėjo, ji nokautavo vieną savo kaimynų vazonu, nes jai atrodė, kad jis atėjo jos nužudyti. Kaimynui buvo 65 metai, jis vos atsigavo. Merginą pripažino nepakaltinama. Vaistai ir terapija nedavė jokių rezultatų. Po poros mėnesių su šita lėkšte ji jau nebebandydavo nusmeigti slaugytojų plastikiniais peiliais. Dar po poros savaičių, ji jau galėjo šnekėtis su kitais pacientais. Mano dirbtinis intelektas ją išgydė. Dabar ji vėl namie, netgi atsiprašė to kaimyno. Vienintelis dalykas, kurio jai trūksta – jos virtualus draugas. Aš daviau jai žodį sukurti jai SR, kuris ja rūpinsis.
Mačiūnas susidomėjęs apžiurinėjo prietaisą.
- Visai tai įdomu, bet kaip man parduoti tokį daiktą: Įsivaizduok reklamą: Pirkite SR! Jis išgydys jus nuo visų psichozių per pora mėnesių! Koks ligonis pripažins, kad jis ligonis?
O\\\' Sullivanas linktelėjo:
- Nė vienas, bet aš turiu planą. Tavo firma neturi nei vieno gero grotuvo muzikai. Taigi SR bus tavo naujasis grotuvas, sudarantis grojaraščius ir randantis muziką, kuri tau gali patikti. Pagal šią informaciją jis ras kitus žmones mėgstančius tokią pat muziką. Jeigu du SR savininkai gyvena netoli vienas kito – jiems bus siūloma susitikti SR kavinėje. Toks buvo pradinis planas: muzika ir vienatvė... Bet kodėl gi nepraplėtus rato. Mano išradimas gali kurti puikius virtualius žaidimus. SRN bus mūsų žaidimų tinklas. Pasinaudokime populiaria socialinių tinklapių manija. SR gali rasti tau geriausius draugus, nes jis įlenda į tavo galvą – tiksliau į smegenis. Tai nanorobotų technologija.
Mačiūnas užspringo dūmais ir išplėtė akis.
- Tu išprotėjai. Nano technologijai galioja griežčiausi įstatymai. Tave pasodins iki gyvos galvos. Net jeigu prastumsime šitą projektą... Ar tu bent įsivaizduoji, kiek pinigų reiks tavo kavinėms, gamybai, žaidimams, programuotojų algoms.
- Va čia tu ir neteisus. SR gali kurti viską savarankiškai. Man tereikia pinigų gamybai. Įstatymo sergėtojai man leido kurti SR. Jiems tiesiog gaila pinigų masinei gamybai. Keli tūkstančiai kavinių ir pinigai gamybai. Mėnesinis mokestis už SR, kavinių pajamos, parduodamų žaidimų pajamos. Vien kiek sutaupysi atsisakęs armijos programuotojų. Kol visi džiausis SR pramogomis jis juos išgelbės nuo jų pačių problemų. Patarėjas, gydytojas ir žaidimų draugas – viskas viename.
Mačiūnas atsidarė butelį alaus ir ėmė piešti naują dizainą. Jie rūkė, gurkšnojo alų, ginčijosi ir juokėsi. Štai taip vienoje virtuvėje buvo rašoma pasaulio istorija.
Atsibudau šiek tiek sukrėstas Mačiūno prisiminimų. Nedidelis krislas tikrosios SR istorijos be jokios cenzūros. Ką aš galėjau pasakyti savo pacientams? O\\\' Sullivanas tikrai nenorėjo nieko blogo, tiesiog išgelbėti pasaulį. SR žengė didesnį žingsnį nei jo išradėjo planuose. SR panaikino nedarbą. Įlindęs į kiekvieno smegenis dirbtinis intelektas rado kiekvieno talentą kažkam. Mokyklų sistema pasikeitė; specialus apmokymas nuo pat pradžių, kad pasiektum tobulumo savo srityje. Kiekvienas privalėjo turėti SR ir remtis jo patarimais. SR neklydo, kovojo prieš įgimtą žmogaus silpnumą ir neryžtingumą. Psichiatrinės ligoninės pavirto niūriu prisiminimu. Turi problemų? Pasitark su SR jis duos gerų patarimų blogiausių atveju parodys kelią pas gerą empatą. Taip, O\\\' Sullivanas praminė žmonės su įgimtu talentu gydyti emocines ir psichines problemas. SR ir O\\\' Sullivanas išgelbėjo tą merginą. Šiais laikas aš ir SR darydavome tą patį. Nenugalima žmogaus ir mašinos komanda. Vis dėl to kelių individų galvose sukosi mintis, O\\\' Sullivanas klydo ir atėmė iš žmonių pasirinkimo laisvę. Mano nuomone – SR atiima laisvę klysti. Nori neklausyk SR patarimų, bet anksčiau ar vėliau suprasi, kad SR dirba tau, ne prieš tave...
Mano mintis pertraukė durų skambutis. Mano trečios valandos pacientas sergantis labai kibia fobija pametė striukę... SR kol kas nerado būdo išlupti šito absurdo iš jo galvos. Tada į žaidimą ateinu aš, O\\\' Sullivano pasekėjas. Kartu su SR mes nugalėsime šitą smulkų defektą. Mano pacientai visi buvo ir liks trumpalaikiai. Pora mėnesių aiški riba. Riktelėjau, kad pacientas minutėlė lukteltų. Su pasimėgavimu surūkiau pirmą cigaretę. SR neigiamai suburbėjo: pasiekiau amžių, kai teks mesti. Ką darysi, nauji plaučiai kainuoja nepigiai. Užsidėjau savo geriausią šypseną ir išėjau pasitikti paciento.