Mislyk Jonai!

-Mislyk Jonai, -taria Onė,
-Kur padėjai  tų uzbonų?

-Noriu pylc aš šiltų pienų,
Ale nerandu nei vieno!

-Kų dabartės man  daryc?
Reikia pienų sutvarkyc?

Jonas tas kap žemė cyli
Onės bijo, nor ir myli.

Vakar vakari kamaroj
Jisai škadų sau pasdarė.

Jiej anksci paviačarojo,
Onė jau laškoj miegojo,

Jau saldzius sapnus riagėjo,
Jonas bluosto nesudėjo.

Pilvas maršų groc pradėjo
Ir užmikc jis negalėjo.

Užsimanis kų užkūsc
Ajo jis dešros atspjauc.

Tep patamsiais palei sienų
Apgraibom sau slinko vienas.

\"Kamara už priemėnės
Tuoj jis užkandos turės\".

Tep sau mislino gi Jonas
Cykiai aidamas nuog Onės.

Ba bijojo jū prikelc,
O tai strošnai gaus jis barc,

Kad po pirkių baladojas
Vietoj to, kad būt miegojis.

\"Kū gi,  priemėnė jau cia,
Tuoj kamaron paslapcia

Ji inlįs, dešros atslauš,
Atsisėdis jos pagrauš

Ir galės tadu saldziai
Sau miegoc kol kels gaidziai...\"

Mislyk, tu, kų nori Jonai.
Ale nelemci uzbonai...

Kamaroj pas paciu sienų
Sustacyci jie dar dzienu,

Išplauci ir apvošči,
Pienu pylc jiej paruošči.

Ir katė ty uždaryta
Tupi, kad pelas vaikytu.

Žengė Jonas kamaron
Ir užmynė uodegon.

Toj katė balsu strošniausiu
Kad suspiegs visa pasšiaušus,

Jonas šoko iš to strioko
Čiut ne lig kamaros stogo,

Galvų sustrenkė lancynon,
Gavo guzu ir mėlyny,

O uzbonai, kad juos biesas,
Virto jiej an žemės ciesiai,

Alei vieno kap žalciai
Išsidaužė šipuliais.

-Oi tu Dzieve, oi Dzievuli!
Mislij Jonas nabagulis.

-Kū dabartės aš darysiu?
-Kū gi Onei ryt sakysiu?

Ir susėmis visas šukes
Cykiai grįžo jis lovukėn.

Prisiglaudis gi prieg Onės,
Dzievu pasmeldė malonės.
...
  
Tep gi rytas jau išaušis.
Antrų rozų Onė klausia:

-Tai Joneli, ma mieliausias
Ar uzbonų aš jau gausiu?!

Mislija parimis Jonas:
“Kad kur velnias tuos uzbonus!

Ir katė toj škaradna
Kad jū biesas, toj varla,

Kad po kojom maišės vakar”
O Onytei meiliai sako:

- Va uzbonas tau, Onyte
Naujas, kvietkais išpaišytas.

-Aš buvau ryti kermošiuj
Tai insiūlino man Jošius.

-Tas žydaicis tokis greitas
Dar indėjo skepetaity,

Sakė, kad tau prie akelių
Ciks toj dangiška skarelė.”


Onė net visa nukaito
Užsirišo skepetaity...

Ir jau visų mielų dzienų
Apie Jonų mislij vienų…

Laima Petronienė
Laimužė