Prisiminimai plaukia sieliais
Aštrioj, sraunioj vandens tėkmėj.
Minčių prisilietimais vėlei
Atgimsta praeitis nūnai.

Tik tavo bruožai jau neryškūs,
Miglom uždengti ir vandens,
Baltom ramunėm snaudžia blyškiai.
Ir nieks aistros neiškedens,

Kuri pabudus lietė krantą,
Prie kojų glaudės kaip žolė
Ir brangų žodį mūsų bendrą
Nusinešė toli, toli...

O amžių prieplaukoj, prie tako,
Ten, kur būtis ir nebūtis,
Mūsų burtažodis vėl šneka.
Tik jau kituose jis pražys...