Nukapoja sausų medį,
tepalika skroblų.
Tik aplinkui varnalėšas
lįs un žemį sodrių.

Skrida paukštis ir praskrida
su giesmiu un sparną.
Na sausas šakas nuskridus
krunktelėja varna.

Giesmininke paukšti.
meilas vakarykštęs
čia jau neprišauksi –
nukapotas šakas
tava džiaugsma medžia.

Kur tu sava giesmei
duosi tykių pradžių?
Kaip ažmigt nars bluostų
naktį be paguodas?
Virš žaizdota luošia
krunkia paukštis juodas...

Medi medi, je da gyvas,
saugak savų šerdį.
Žalias kraujas saulai kylunt
tau šakas atželdins.

Pavasaria rytų
saula tekštels rasų,
un sausas šakas ištrykš
žalias kraują lašas.