Aušra per dangų nupėdavo.
Dar šyptelėjo šypsena kreiva
Ir debesin, tarsi miegalė būtų,
Panėrė – ilgadienė baltuma.
Tik sniegas ir ramybė kiek aprėpti,
Tik stinta pūkis atgarsiai.
Ant ledo tūkstančiai mažų akelių
Užmerkia marios eketėj.
Dar atsimerks – agurkų skonį prisiminę.
Tik neilgam – banga praris.
Užlies kvapus gaiva platybių
Ir smėlyje knygas rašys.