O jeigu tu net nebandytumei pagaut manęs
Tik gurkšnį gaivalingo vėjo į save įtrauktum.
Tyloj stygas atsargiai glamonėtum naktimis
Rytais mainytum jas į užjūrio svaigias mergaites.
Pasidabinus apžavais, kerų vainikais,
Nertais kiauraraščiais, atleiski, į save vilioju..
Tykiais rytais, nakties audringom aimanom
Vis į tave aš nepaliaujamai karščiu alsuoju.
Susipažink su pievomis, kurias randi ant rankų,
Skaičiuodamas visas nepatirtas akimirkas.
Nebijo nieko ta širdis keistai išalkus
Nei demonų, nei pragaro liepsnų  kvietimo.
Tai žaismas!
Tai žavingų margaspalvių kamuolių
Toks lengvas žongliravimas...
Pagauk! Pagauk, kol nevėlu.
Ir vėl kiekvieną rytą tai daryk iš naujo.

Aišku, jeigu nori žaisti