...vis išdygsta tas
liūdesio grūdas ir
į lapą nurieda.
Nurieda ir eiliuotais posmais
į sąsiuvinį nusėda.
Žinau, liūdesys
tarsi rūdys.
Jos ne tik žmogų,
bet ir kietą geležį
suėda.
Ieškau linksmos pabaigos,
mintis, eilutes kaitalioju,
bet mano pastangos
virsta niekais –
galvoje darnios mintys
sunkiai susidėlioja,
moderatoriai kritikuoja...
Dažnai ir svarstau,
ar iš vis yra manyje
poetinė gija?
Gal visai neturiu
to poetinio jausmo?
Jei taip,
būtų liūdna
iki skausmo...
Bet ko čia liūdėti –
ne visiems lemta
gimti poetais.
Džiaugiuos,
kad esu jos
mėgėja.