Žinokit! Kai būsiu mažas sukriošęs senukas,
Dėvėsiu raudoną ir naują kostiumą,
Nors man ir netiks jis.

Vaikysiuos drugius –
Nespėjau vaiksytei pagauti nė vieno,
Kodėl? Paklausiu aš to pievų Dievo.

Išleisiu pensiją briedžiui,
Kurį aptvare širdelėj laikysiu,
Sandalų dėl to prisipirksiu.

Mylėsiu visus,
Žinosiu, kad laiko neliko,
Ir nieks nemylės manęs storo ir pliko.

Gyvensiu linksmai
Ir griausiu taisykles,
Sulaužysiu pilkas gyvenimo žnyples.

Mielieji, kai viską atliksiu,
Tada aš gyvensiu mėnuly laimingas.
Nors būsiu raudonas ir storas... ir plikas.