Nupieščiau akių ežerėliuos
Po spindinčią žvaigždę viliokę,
Skaistumą į lūpas įdėjus,
Stebėčiaus, gerumas vėl juokias.

Įpinčiau į plaukus vėjukų,
Lai glaustos banguojančios sruogos,
Kai liemenį liauną žaliūkės
Gatve nutuksena kulniukai.

Bet tavo vidaus nupaišyti
Nesugeba manosios rankos,
Todėl širdyje nėr saulytės
Ir sieloj perkūnijos trankos.