Nebursiu
Nebursiu - anklodę dygsniuotą siūsiu.
Siūlelėm piešiu pievas ir laukus.
Kai užsiklojęs saldžiai tu miegosi -
Saldynmedžiu pakvips dangus.
Iškepsiu duoną - skalsią kmyno kvapo,
Medum ir pienu vaišinsiu svečius.
Tiktai ištark, tą laukiamą lemtingą -
Tave vienintelę į savąjį pasaulį aš kviečiu.