Apsimeskim, kad esam akli
Ir išmokim regėjimo pirštais.
Nebijok, šiąnakt mes netikri -
Atsibusim ir viską pamiršim.

Nebijok, praregėsi greičiau
Nei manai, pamėgink pamatyti,
Prisislink bent truputį arčiau -
Man per kaklą štai sliuogia mažytė

Garbanėlė, o tavo plaukuos
Mano pirštai lyg žemuoges renka.
Nebijok, nieks tavęs neužduos,
Juk visi bent trumpam apanka

Man per liemenį tavo ranka
Šitaip švelniai, lyg kaspiną rištų.
Nebijok, sukutens staiga
Tai ant lūpų nutūps peteliškė.