Išsprūsta iš pumpuro plyštančio srautas
Glamonės dangaus spingulingos sulaukęs.
Atskriski nektaro klampaus paragauti
It kompaso vedamas būtum per lauką.
Nėra net su kuo tą palyginti būvį -
Mes tuo pat metu ir nupuolę, ir kilę,
Mes - samanos, paukščiai, drugeliai ir žuvys -
Burtažodį ištarėm tvinksniais nebyliai.
Nuo šiol jis aidės šimtą tūkstančių kartų,
Kas kartą nušviesdamas prieblandą pilką,
Pakaks paminėti vienintelį vardą -
Iš pumpuro veršis vainiklapių šilkas.
Vešėsime, neršim ir lizdą susuksim,
Svariai užderėsim ir oriai pasensim,
Kad polaidžio srautas tekėtų kaip upė,
Kurios užmarštis nepajėgia užtvenkti.