Ragauju vyną iš naujos taurės,
Nes tavo lūpos palietė manąsias...
Lyg vaikščiočiau aukštai ant debesies,
Užtvindė džiaugsmas mano jautrią dvasią.

O vynas šildo lyg kaitri ugnis,
Nuplauna vidų dulkėmis nusėstą.
Kas žodį pirmas pasakyt išdrįs?
Krūtinėj šiluma ugnies neblėsta.

Ragauju vyną iš tavos taurės
Ir vieno noriu – kad tik neapkarstų.
Gal bučiniu mūs lūpos susilies
Dar daugel, daugel, daugel kartų.