Žinau, kaip supasi lopšys,
Bet ne todėl, kad suptas juo.
Seniai pasaulis man jau žiūri į akis
Ir vis dėlto – kas JIS?
Kokios minties pažadintas išėjo BŪTI?
Buvimo priežastis, reikmė – KOKIA?
Daiktais išmėtytas dar vis nepažinta tvarka,
Tačiau turbūt ir jis,
Kaip aš kadaise, patalpintas lopšyje.
Ir vėlgi gal – kaip man,  taip jam
Be atminties savo pradžia.