Po šakomis didžiulio baobabo
Mes susilietę kojomis stovėjom,
Skambėjo ausyse daina barabo -
Tai jis į mus iš debesų žiūrėjo.

Mes buvome kaip niekada laimingi,
Kad tai suprasti - žodžių nereikėjo.
Pro šalį ėjo žmonės abejingi,
O mes po baobabu vis stovėjom.

Pakelti baobabą -  reik domkrato,
O iš dangaus vėl byra krituliai.
Tačiau visi, kas matė mus - suprato,
Kad mudviem po plačiom šakom gerai...