nešventinta šventė
kuria Grigaliaus žiema taisykles, barometrai praneša karą,
spazmuoja visuomenę prieš šventes, saldus jaudulys keičia nerimą...
įdavus saldainių vaikams iš Afrikos pupelių, išslenku nepastebėta,
švęskite, ką tik norite,- o man bus gerai ir lietų...
sukuosi, plaukais taškau - o gal moderniai tapau - žemę basą,
ilgiuosi, verkiu, kol išnykstu tyloj ir jaučiu, lyg kas liestų nedrąsiai...
girdis džiaugsmingas giedojimas, kurs sielos dėmes išvalo,
o aš gi nepažinau, nei kas reinkarnavo, nežinau ir protėvių savo...
veidą slepia plaukai susivėlę, lūpos stingsta, pašiurpsta oda,
bet ir sau turiu dovanėlę – žalvario raktą po šlapia suknele...
rasiu mylimąjį, kaukes rūšiuojantį, tarp žvaigždžių sietynų,
mesim į ugnį po vieną, bučiuodami ir mąsliai užgerdami vynu...